20:30 Gegužės 12 Menų spaustuvė (Juodoji salė)

„CANDY’S CAMOUFLAGE Imploding Portraits Inevitable“

Liquid Loft (Austrija)

Šokėjai: Stephanie Cumming, Katharina Meves, Karin Pauer
Choreografas, meno vadovas: Chris Haring
Kompozicija, garsas: Andreas Berger
Šviesos, scenografija: Thomas Jelinek
Kostiumai: Julia Cepp
Teorija: Stefan Grissemann
Repeticijų asistentas: Luke Baio
Tekstai: by the performers
Scenos vadyba: Roman Harrer
Video dokumentacija: Michael Loizenbauer
Produkcijos asistentė: Almud Krejza
Tarptautinis platintojas: Line Rousseau, A PROPIC
Produkcijos vadybininkas: Marlies Pucher
Padėka: Anna Katharina Laggner, Roderich Madl, Mara Mattuschka, Fritz Ostermayer
Koprodukcija: tarptautinis Vienos šokio festivalis „ImPulsTanz“ ir „Liquid Loft“
Rėmėjai: Vienos kultūros departamentas ir Austrijos federalinė menų ir kultūros kanceliarija

Premjera: 2016 m.
Trukmė: 60 min.

Pasirodymas „CANDY’S CAMOUFLAGE Imploding Portraits Inevitable“ paremtas autokorpografijos praktika, savęs įkūnijimu – tai galima pavadinti labiau savęs tyrinėjimu ir apibrėžimu nei savęs parodymu. Tamsūs tikrų kūnų šešėliai susimaišo su išblukusiais sidabrinio atspalvio vaizdiniais, transliuojamais ant galinės sienos. Tamsus erotiškumas taip pat turi savo vaidmenį šiame pasirodyme: trijų žmonių kūnai prausiasi šaltoje šviesoje, vienas su kitu siejasi. Suprasti save visada reiškia ir nupiešti savo portretą. „Imploding Portraits Inevitable“ serijos, prasidėjusios su „Liquid Loft“ darbais „Shiny, Shiny…“ ir „False Colored Eyes“, šiame pasirodyme pakeitė savo formą. Spektaklis parodo moteriškumo įsivaizdavimą, stereotipus ir trapias klišes pateikia serijoms išbandymų. Ir galiausiai šis pasirodymas tyrinėja paviršių: išorinį žmogaus sluoksnį, odą, taip pat medžiagas, kuriomis žmogus gali prisidengti, apsisiausti.

Pasirodyme mėgaujamasi sielos paieškomis, euforijos brėžiniais, troškimais, pykčiu ir pamišimu, pastatytu vienas prieš kitą, žongliruojama skulptūriškais moters vaizdiniais, kurie keičiasi nuo šiukšlių deivės iki musulmonės ar Rytų karalienės. Atlikėjai jaučia, kad jų keliai šokinėja per epochas nuo Antikos tragedijų mitologinių aukų ir nusikaltėlių iki kriminalinio filmo žudynių planuotojo ar nuo A. Warholo nuobodžiaujančių „Chelsea mergaičių“ (eksperimentinis filmas) iki indie roko judėjimo „Riot Grrrls“. Vyrai čia lieka nematomi, jų čia nė nereikia. Aplinka priklauso tik moterims – fatališkoms ir vaikiškai keistoms, svajingai susižavėjusioms ir dramatiškai laisvoms.

Trupę „Liquid Loft“ 2005 m. įkūrė austrų choreografas Chrisas Haringas (nuo tada jis yra ir trupės meno vadovas) kartu su muzikantu ir kompozitoriumi Andreasu Bergeriu, kanadiete šokėja, aktore Stephanie Cumming ir scenos režisieriumi, dramaturgu, vaizdo, instaliacijų ir kitų idėjų autoriumi Thomasu Jelineku. Savo pasirodymuose trupė jungia šiuolaikinį šokį su kitais šiuolaikiniais menais ir tai daro tam, kad sukurtų darnų, visą apimantį meno kūrinį. Jų ypatinga vizualinė ir formų kalba, išskirtiniai akustiniai scenos pasirodymai ir profesionalūs šokio darbai pelnė „Liquid Loft“ trupei tarptautinį pripažinimą ir tokius apdovanojimus kaip „Auksinis liūtas“ (2007 m. Venecijos bienalė) už „Geriausią pasirodymą“.