19:00 Gegužės 10 Menų spaustuvė (Juodoji salė)

„Kai dirbi su vaikais“

Nicola Gunn (Australija)

*SVARBU: Spektaklis vyksta anglų kalba

Tekstas, režisūra ir choreografija: Nicola Gunn

Atlieka: Nicola Gunn ir penki vaikai

Garso kompozicija ir dizainas: Duane Morrison

Šviesų dizainas: Thomas Bruvik

Vaizdo projekcijų dizainas: Martyn Coutts ir Nicola Gunn

Koprodiuseriai: Bit Teatergarasjen, Rosendal Teater ir Carte Blanche, Norvegijos nacionalinė šiuolaikinio šokio trupė

„Kai dirbi su vaikais“ originaliai užsakytas ir prodiusuotas Melburno teatro trupės.

Trukmė: 80 min.

Premjera: 2018 m.

Nuotraukos: Laimonas Puisys

Spektaklyje „Kai dirbi su vaikais“ nagrinėjamos intymumo ir atvirumo temos bei menininkų, kuriančių šiuolaikinius performansus su vaikais suaugusiųjų auditorijai, smalsumas. Šiame darbe, kuris kartu ir juokingas, ir stebinamai emocionalus, kalbama apie pažeidžiamumą, susimaišiusį su džiugesiu. Iš pirmo žvilgsnio nesusijusių anekdotų kolekcijai besisukant apie niekada taip ir neįvardijamą ašį ir penkiems vaikams prieš žiūrovų akis besimokant choreografijos, auditorija kviečiama pamąstyti apie kalbos poveikį kūnui ir performanso prigimtį.

Stebint šiuos betikslius judesius, vis didėjant jų skaičiui, jiems besijungiant ir besiplečiant, o kartu besivystant monologui, kuriame ima pintis abstrakčios mintys apie tinkamumą, gėdą, apie tai, nuo ko saugome vaikus, etiką, empatiją ir vaizduotę, kalbą ir galią, kyla įtampa tarp pastangų sukurti naratyvą ir negebėjimas to padaryti. Taip pat spektaklyje žaidžiama su mintimi, kad ieškodami skirtingų būdų užduoti klausimus ir klausytis, galime atrasti kitų būdų, kaip galėtume elgtis. O vaikai viskam pasibaigus lieka geriau pasiruošę gyvenimui, nei būtų galima nuspėti iš jų bandymų kopijuoti suaugusiuosius.

Nicola Gunn pasakoja apie spektaklį „Kai dirbi su vaikais“:

Nicola Gunn – rašytoja, režisierė, atlikėja, dizainerė ir dramaturgė. Nuo 2002 m. ji realizuoja savo projektus nuo koncepcijos iki išpildymo. Menininkė kuria gyvus performansus, vaizdo įrašus, objektus, konkrečios vietos instaliacijas ir knygas, bet jos pagrindinis žanras – monospektakliai. Šie darbai filosofiniai, grįsti tekstu. Kurdama juos ji skolinasi elementų iš teatro, choreografijos, literatūros, komedijos ir vaizduojamųjų menų ir iš jų kuria šiuolaikinio performanso modelį, kuriame žaidžiama su forma ir siekiama sukurti pasakojimą. Ją labiausiai domina žmonės, santykiai ir istorija bei tai, kaip pasinaudoti kalba perteikiant tiek paprastas, tiek ir ne tokias atviras bei sudėtingas temas.

N. Gunn darbai plačiai pristatyti Australijoje, taip pat per keliones po Prancūziją, Norvegiją, Suomiją, Austriją, Italiją, Portugaliją, Čilę, Belgiją, Kanadą, Airiją, Nyderlandus, Naująją Zelandiją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Šveicariją ir Švediją.

Tarp naujesnių jos darbų paminėtini „Piece for Person and Ghetto Blaster“ (2015), „Mermermer“ (2016), „In Spite of Myself“ (2013), „Passenger“ (2017) ir „Green Screen“ (2014). Šiuo metu ji dirba prie dviejų naujų projektų Bergene (Norvegijoje): „a word is not a thing“ – kartu su menininku iš Niujorko Aaronu Landsmanu, ir didelės apimties performanso instaliacijos su architektu Cristianu Stefanescu. N. Gunn yra laimėjusi Australijos menų tarybos „Creative Australia Fellowship“, „Australia Council Theatre Fellowship“, „Sidney Myer Fellowship“ bei „Churchill Fellowship“ stipendijas stažuotėms.

Atsiliepimai žiniasklaidoje 

„Gunn monologai nuodėmingi, įmantrūs ir nepakartojamai nuostabūs – jų užmojis, išpildymas ir ritmas kaip aukščiausio lygio „standup“ komedijos… Dar niekas nepasakojo apie vaginos kvapus ar juokelių apie mažą penį su tokiu rafinuotumu ir dviprasmiškumu.“ („Sydney Morning Herald“)

„Galbūt keista, bet jos humoras man primena Jane Austen, kuri savo labai aštria adata irgi daigstė kasdienio viduriniosios klasės gyvenimo audinį.“ (witnessperformance.com)